Mes – Lietuvos „Sigutės“

„Draugystės tiltai“  sujungia žmones, tad kodėl nesujungus ir ikimokyklinių ugdymo mokyklų. Tokia graži mintis gimė Panevėžio lopšelio-darželio „Sigutė“ bendruomenei, vadovaujamai direktorė Berutės Laureckienės. Tuo labiau, kad rugsėjo mėnesį inicijuotos ir pasirašytos bendradaarbiavimo sutartys.

Toliausiai nuo Panevėžio nutolusi Palangos lopšelis-darželis „Sigutė“, kurios buveinė nuostabiame Šventosios pajūryje. Susisiekta, susitarta, suderintas laikas, data….Ilgas pasiruošimas ir į kelią. Pavasarinis startas turi prasidėti nuo pajūrio.

Iš Panevėžio lopšelio-darželio „Sigutė“ atbrazdėjo teatro trupė (auklėtojos Daiva Jankūnienė, Miglė Miknevičiūtė, Aušra Binkienė, direktoriaus pavaduotoja Lina Zubkienė,), perrežisavę spektaklį pagal lietuvių liaudies pasaką „Sigutė“, nešinos didžiuliu krepšiu, pilnu teatro atributų, saldūs keksiukai su pavadinimu SIGUTĖ, draugystės medis, padėkos raštai ir kt. rado savo vietas autobusiuke. Jame tilpo ir 21 keleivis iš Krekenavos, Šiaulių ir Panevėžio lopšelių-darželių „Sigutė“. Trumpam sustoję Šiauliuose, susipažinę su Šiaulių Sigutės direktore Renata Jonaitiene ir jos komanda, patraukėme toliau. Kelias iki Šventosios, palytėtas saulėto rytmečio, neprailgo.

Sutartu laiku mus pasitiko kolegos iš pajūrio. Paprasti ir draugiški, nusiteikę padėti ir pabūti kartu. Pati mažiausia Lietuvos ugdymo institucija „Sigutė“, tik 4 grupių šviesus ir mielas darželis, vadovaujamas auklėtojos, laikinai einančios direktoriaus pareigas, Aušros Tolušienės, pakvietė į mažą aktų salytę. Sugūžėjo vaikučių būrelis ir prasidėjo atrakcija: Panevėžio Sigutės artistai parodė stilizuotą spektaklį, į kurį buvo įtraukti ir vaikai. Spektaklis nebuvo baisus, bet paskatino būti atjaučiančiais, dorais, norinčiais padėti ir dalintis. Vyko edukacija kaip žadinti teigiamas emocijas, atleisti skriaudas, susidraugauti. Po spektaklio visi dalyviai apžiūrėjo pajūrio lopšelio-darželio „Sigutė“ patalpas, kiemo erdves, diskutavo aktualiais klausimais.

Visų darželių komandos prisistatė, apsikeitė prisiminimo dovanėlėmis. Po kavos pertraukėlės, gražiais pušynais patraukėme link judančio „beždžionių tilto“, kuris simbolizavo „Draugystės tiltą“. Vorele perėję jį, visi dalyviai gavo paragauti Sigučių džiaugsmo ašarų-granatų sulčių ir Sigučių medaus-ypatingai paruoštų vyšnių džemo. Pasižadėjome ir toliau draugauti, vieni pas kitus keliauti. Pasidžiaugę jūra, trimis mergelėmis ant kranto, papietavę, užsukome ir į Palangą, pažvelgti į jūrą nuo tilto. Pasisėmę teigiamų emocijų grįžome namo vėlai vakare, bet laimingi ir pasiryžę keliauti „draugystės tiltu“ tol, kol gyvuos Lietuvos „Sigutės“.

Berutė Laureckienė, Panevėžio lopšelio-darželio „Sigutė“ direktorė