Panevėžio lopšelyje-darželyje vyko seminaras: „Fizinio aktyvumo skatinimas netradiciniais būdais“

Pagaliau sulaukėme karantino pabaigos. Tik jam pasibaigus, birželio 17 d. Panevėžio lopšelio-darželio „Sigutė“ lauko erdvėse vyko ilgalaikės programos „Vaikų ugdymo galimybės, pasitelkiant dar neatrastus būdus ir metodus“ I modulis – seminaras „Fizinio aktyvumo skatinimas netradiciniais būdais“. Tai-kitoks, kai kuriems nežinomų fizinio aktyvinimo skatinimo netradiciniais ugdymo metodais seminaras.

Į seminarą buvo pakviesti socialiniai partneriai, Panevėžio miesto lopšelių – darželių pedagogai iš Sigutės, Žibutės, Rūtos, Kastyčio Ramanausko lopšelių darželių. Susirinko 35 dalyviai. Po įstaigos direktorės įžanginio žodžio pereita prie  pranešimo skaitymo. Jį glaustai pateikė  ir praktines veiklas vedė lektorė Birutė Kaminskienė, Panevėžio kolegijos Biomedicinos fakulteto kineziterapijos srities dėstytoja, Šviesos centro specialioji mokytoja-metodininkė, Sveikatos akademijos konsultantė.

Ką reiškia aktyviai, bet netradiciškai?  Tai – kitaip, su kitomis priemonėmis, gamtinėmis medžiagomis, bet veikliai, energingai. Kiek emocinio džiaugsmo ! Pagaliau – kuo mažiau klausyti (nes ne visada ir ne viską supranti), o galimybė pačiam atlikti (patiriant, suvokiant).

Vedant veiklą  su 5-6 metų ugdytiniais ( auklėtoja Edita Brazauskienė): „Siužetinių – žaidybinių situacijų atlikimas, ugdant pusiausvyrą, koordinaciją “, buvo sudaryta galimybė vaikams įgyti naujų judėjimo įgūdžių, tikslingų judesių įsisąvinimo būdų, sieti mąstymą su veikla, pasitikėti savo pastangomis, jaustis reikalingu, plačiau suvokti  ir pritaikyti  judesį kasdienybėje.

Judesio ugdymo diagnostika sėkmingai naudoja žaidimo metodą. Niekas nenuneigs,kad

žaidimas yra rimta veikla, sudaranti sąlygas vystytis motorikai,  mokytis judesių ugdant įgūdžius, reikalingus pažinti aplinkai. Tai – raktas į motyvaciją, kuri atidaro duris į teisingo judesio išmokimą. Vienas metodų, skatinantis norą judėti! Judesys – universaliausia kalba, kuria  žmonės suvokia vieni kitus jausmais ir emocijomis. Tai ir praktinis pagrindas, leidžiantis įgyti socialinių įgūdžių. Panaudotos beveik visos judriųjų žaidimų (rungčių) rūšys: individualios, porose, grupinės,  masinės, siužetinės su teatro elementais .

Todėl, vedant veiklą su 3 – 7metų vaikais (auklėtoja Danguolė Povilaitienė) : „ Specifinių linksmųjų estafečių taikymas, skatinant vaikų fizinį aktyvumą “,   garsingų emocijų, vaikiško krykštavimo, sportinio „užsidegimo“ netrūko. Čia buvo siejamas ugdymas su gyvenimo patirtimi. Buvo sudarytos sąlygos vaikui modeliuoti, spręsti realias gyvenimiškas situacijas, vykstančias kasdieninėje veikloje . Tam buvo naudojamos primytyvios , specifinės priemonės, kurios palengvina ugdymo turinio supratimą ir įsisąvinimą. Ilgainiui, tai tampa  vaiko gyvenimo dalimi, o ne atsitiktiniu komponentu. Įvairovė tokių  apgalvotai paruoštų estafečių , kurios ugdo biosocialines funkcijas (orientacija laike, savarankiškas savęs apsitarnavimas ir kt.), gerina judesio valdymo mechanizmą (judesio pradžia, tęstinumas, judesio pabaiga – rezultatas), formuoja motorinius įgūdžius. Sumanus jų pritaikymas , kur laikomasi sutartų taisyklių, kur priemonės kelia emocinį pasitenkinimą, kur vertinimas skatina poslinkį link aukštesnės ugdymo ( si ) motyvacijos.

Judėjimas  visiems  teikia pilnatvės džiaugsmą.  O ypač 6-7 metų vaikams (auklėtoja Zita Satkauskienė). Tai išryškėjo veikloje : „ Tikslingas fizinių savybių ugdymas muzikos pagalba “. Veikdami tikslingai, gebėjimą dalyvauti judrioje veikloje su kitais, žaisti komandoje siekiant bendro tikslo, vaikai ugdosi savireguliaciją (mokosi tvardytis, laikytis taisyklių, susitarimų, tvarkos). Kryptingai parinkta muzika patenkina norą judėti! Svarbu – ne ko mokyti, o kaip. Taip  formuojasi gebėjimas  tikslingai  atlikti konkrečią judėjimo užduotį, gerinamos, stiprinamos fizinės savybės (ištvermė, greitumas, jėga, lankstumas, vikrumas, pusiausvyra, koordinacija ir kt.). Muzikos pagalba išbandomi kuo įvairiausi judesiai, juos galima sureguliuoti ar netgi kai kuriuos panaikinti, atrandamos naujos, netikėtos judėjimo galimybės, lavėja kūrybiškumas ir vaizduotė,  vaikas daugiau atsiskleidžia,  ugdomos visos fizinės galios, viso organizmo raumenyno stiprinimas, gerinama eisena, laikysena. Naudojamos  įvairios priemonės : tiek primityvios , kasdieninėje veikloje naudojamos (skėčiai, kėdės, celofanai , buitiniai daiktai), tiek specialiosios (kamuoliai, gimnastikos lankai, kėgliai) . Jų dėka fizinis ugdymas vaikui tampa dar naudingesnis. Produktyviai parinktas aplinkos poveikis tai – lyg  trečiasis pedagogas. skatinantis ugdymo proceso modernėjimą.

Netradicinis ugdymas yra lygiavertė Švietimo sistemos dalis tradiciniam ugdymui, kuris grindžiamas savita pedagogine sistema. Metodų įvairovė sužadina vaikų susidomėjimą, neleidžia nuobodžiauti, sprendžiamos problemos ir kt. Kaip bevyktų ugdymas, niekada nėra vienintelio metodo, kuris tiktų visiems ir visada.

            Pedagogo užduotis yra įsiklausyti, išgirsti, suprasti kaip vaikas naudojasi ugdymo situacijomis. Negalvoti apie kliūtis, bet  įžiūrėti galimybes ir atkakliai siekti tikslo tai rodant savo pavyzdžiu.

Darbas grupelėmis, tikslingos pertraukėlės, aptarimas, refleksija ir seminaras prabėgo kaip valanda.

Dalyvavusieji nekantriai lauks II modulio, kai vėl galėsime pažinti dar kitus neatrastus būdus ir metodus vaikų ugdymui.

Berutė Laureckienė, Panevėžio lopšelio-darželio „Sigutė“ direktorė

Birutė Kaminskienė, lektorė

Forografavo Lina Zubkienė, Panevėžio lopšelio-darželio „Sigutė“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui