Priešpaskutinę birželio dieną paminėjome taip, kaip ir priklauso: terliojomės kiek norėjome, virėme įvairiausios konsistencijos košes, kepėme pyragus, statėme pilis, piešėme purvu, tiesiog lakstėme po purvą… O vėliau – pats smagumėlis (juk reikėjo tą purvą kažkaip nuplauti) – vanduo tryško į visas puses, o džiaugsmui nebuvo ribų… Tie, kas nenorėjo terliotis – aktyviai laiką leido pavėsyje. Aukšti „Sigutės“ medžiai neleido perkaisti net karščiausią rytą (buvo apie 28° šilumos). O labiausiai džiaugėsi tai mūsų mažos pėdutės, galėjusios laisvai lakstyti po žolę ir tyrinėti kitus paviršius. Ir kas pasakys, kad „Sigutėje“ neGERA gyventi???
