INFORMACIJA TĖVELIAMS

Atidaryta Vaiko teisių linija!

Praėjusią savaitę buvo atidaryta Vaiko teisių linija, į kurią skambinti ir konsultuotis gali tiek vaikai, tiek suaugusieji. O nuo šiandien galimybės visuomenei konsultuotis dar labiau plečiamos – kreiptis galima ir tiesioginiais pokalbiais internetu.

Taip pat startuoja nauja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos internetinė svetainė
https://vaikoteises.lrv.lt, o kartu su ja ir nauja galimybė konsultuotis ir tartis su vaiko teisių gynėjais visais su vaiko
teisėmis susijusiais klausimais ne tik nemokamu telefono numeriu 8 800 10 800 ar pateikiant užklausą elektroniniu
paštu konsultacijos@vaikoteises.lt bet ir inicijuojant realaus laiko pokalbį (angl. „chat“) naujojoje internetinėje
svetainėje, užpildžius tam skirtą laukelį „Pasikalbėkime“. Realaus laiko pokalbiai vykdomi tik Vaiko teisių linijos darbo valandomis.

Primename, kad Vaiko teisių linijos darbo laikas:

 Pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 8:00 iki 19:00 val.
 Penktadieniais nuo 8:00 iki 18:00 val.
 Šeštadieniais – sekmadieniais ir švenčių dienomis – nedirba.
Prieššventinėmis dienomis konsultacijos teikiamos viena valanda trumpiau.

Sveika vaikų mityba: nuo ko pradėti?

Vaiko augimą ir vystymąsi nulemia paveldimumas ir aplinka. Svarbus aplinkos veiksnys yra mityba, kuri aprūpina organizmą energija ir gyvybinei organizmo veiklai reikalingomis maistinėmis medžiagomis, užtikrina normalų vystymąsi, nuolatinį kūno ląstelių atsinaujinimą. Ikimokyklinio amžiaus vaikai privalo laikytis mitybos režimo, valgyti sveikai pagamintą, tinkamai apdorotą, fiziologinius vaiko amžiaus ypatumus bei sveikos mitybos rekomendacijas atitinkantį maistą. Ji turi būti visavertė, reguliari ir subalansuota.

Ikimokyklinukų mityba

Vaikas (nuo 2 m. amžiaus) turėtų valgyti 5–6 kartus per dieną (pusryčiai, priešpiečiai, pietūs, pavakariai ir vakarienė) ne rečiau kaip kas 3,5 val., kramtyti lėtai, vengti gausios vakarienės, paskutinis valgymas – 2 val. iki miego. Rekomenduojama valgyti reguliariai – kasdien tuo pačiu metu, nes organizmas jau iš anksto pasirengia virškinti maistą.

Tėvams patariama:

  • Maži vaikai mėgsta ritualus ir tai padeda ugdyti higieninius įgūdžius – prieš valgį ir po jo visi plauname rankas.
  • Būti geru pavyzdžiu vaikui, nes maži vaikai daugiau mokosi iš pavyzdžių nei iš kalbų. Juo dažniau jie matys suaugusius besidžiaugiančius valgymuir valgančius sveiką maistą, tuo geriau.Jei matys greitą valgymą – jie tai Valgymas – ne lenktynės;
  • Vaikus reikėtų įtraukti į maisto ruošimą, pvz., plauti vaisius, daržoves ir pan.
  • Saldumynai – maistas nesveikas. Nesakykite: „Kol nesuvalgysi obuolio (ar morkos ir pan.), negausi deserto”, nes tai įrodys, kad obuolys ar morka neskanūs.
  • Kai vaikas nesidomi nauju maistu, tapkite išmoningi, pvz., morkos gali būti pateikiamos įvairiai: virtos, žalios, supjaustytos žaismingomis formomis, pateikiamos mėgstamame indelyje ir pan.;
  • Būkite kantrūs. Vaiko įgūdžiai valgyti keičiasi palaipsniui. Vaiko apetitas ir skonis nuolat keičiasi – nemėgstamas maistas gali būti pamėgtas, ypač jei jis paduodamas išradingai.
  • Kviečiame pasiklausyti sveikos mitybos specialistės V. Kurpienės:

 

Parengė: Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje       L. Puškorienė

Kaip padėti susidraugauti Lietuvos ir Ukrainos vaikams?

„Gelbėkit vaikus“ psichologė Silvestra Markuckienė nuotolinėje paskaitoje dalinosi žiniomis bei praktiniais patarimais tėvams, mokytojams apie tai:

– kas yra karo trauma bei kokio elgesio galima tikėtis iš vaiko, patyrusio ją;

– ką vaikai turėtų žinoti, bendraudami su iš karo atvykusiais bendraamžiais;

– kaip padėti vaikams susidraugauti su naujais klasiokais, kiemo draugais.

Kviečiame peržiūrėti renginio vaizdo įrašą:

KAIP KALBĖTI SU VAIKAIS APIE KARĄ?

Dar viena, šiuo metu labai aktuali tema – kaip vaikams paaiškinti, kas ir kodėl vyksta Ukrainoje, Europoje?

„Gelbėkit Vaikus“ psichologė Silvestra dalinasi žiniomis bei praktiniais patarimais, ką atsakyti į vaikams kylančius klausimus, kaip su jais kalbėti dabartinėje situacijoje bei kaip juos nuraminti.

Psichologų patarimai:

1. Skirkite laiko ir išklausykite.
– Kalbėkitės su vaikais, kai jie klausia. Net jei esate užsiėmę.
– Leiskite jiems papasakoti, kaip jie supranta, ką žino, kaip jaučiasi.
– Padrąsinkite užduoti klausimų.

2. Kalbėdamiesi atsižvelkite į vaiko amžių.
– Vyresniems vaikams greičiausiai reikės daugiau informacijos. Mažesniems dažniausiai pakanka nesudėtingų paaiškinimų, pavyzdžiui, kad šalys kariauja.
– Žinokite, kas vyksta, išlikite ramūs ir nuoširdžiai atsakykite į klausimus.
– Pradėkite aiškinti nuo paprastų dalykų. Per daug detalių gali vaikus priblokšti ir sukelti nerimą.

3. Priimkite vaikų jausmus
– Kalbėkitės su vaikais apie tai, kaip jie jaučiasi.
– Svarbu, kad kalbantis vaikai jaustų jūsų paramą.
– Jie neturi jaustis nuvertinti, o jų susirūpinimas atmestas.
– Vaikai nurimsta, kai gali atvirai ir nuoširdžiai pasikalbėti apie juos slegiančius dalykus.

4. Užtikrinkite, kad karas – ne vaikų atsakomybė
– Patikinkite, kad ne jiems reikia kažką daryti. Pasakykite, kad suaugusieji visame pasaulyje daro viską, kad išspręstų šią problemą.
– Vaikai neturi jaustis kalti dėl to, kad žaidžia, susitinka su draugais ar smagiai leidžia laiką.

Pagalba tėvams geriau suprasti savo vaikus

Pastaruosius dvejus metus besitęsianti pandemija ir šių dienų karas Ukrainoje gali išprovokuoti vaikų ir paauglių sunkiai kontroliuojamą nerimą, pablogėjusią emocinę sveikatą, išauginti psichologinį pažeidžiamumą, padidinti konfliktinių situacijų šeimoje ar mokykloje, net lemti psichikos ar elgesio sunkumų atsiradimą. Svarbu, kad tėvai nesijaustų bejėgiai tokiose situacijose, turėtų jiems svarbios informacijos, gebėtų laiku atpažinti sunkumus ir žinotų, ką daryti.

Siekdama padėti tėvams geriau suprasti savo vaikus Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iniciavo trumpų atmintinių tėvams parengimą. Atmintinėse svarbiausia informacija apie vaikų psichikos sveikatos stiprinimo galimybes, tinkamo ekranų naudojimo taisykles, ankstyvuosius emocinių ir elgesio sunkumų požymius bei psichologinės pagalbos galimybes (pridedame po įrašu).

Atmintines tėvams taip pat rasite SAM interneto svetainėje bei nacionalinėje psichikos sveikatos svetainėje www.pagalbasau.lt

Atmintinė

„Tėvų linija“: pasitarkite su psichologu tiek kartų, kiek reikia

Visiems tėvams kartais reikia pasitarti dėl vaikų ir paauglių elgesio, savijautos ar tarpusavio santykių. Vaikai ir paaugliai dažnai ką nors iškrečia, ne visuomet pavyksta su jais susikalbėti ar suprasti elgesio priežastis. Neretai suaugusieji nežino, kaip reaguoti ar nuzsiraminti, jaučiasi blogais tėvais. 

„Visos šeimos susiduria su sunkumais. Niekam nepavyksta išvengti įtemptų situacijų ir stiprių emocijų ar abejonių dėl savo kaip tėvų elgesio. Tikrai visiems kyla klausimų, kaip geriau pasielgti ir reaguoti. Labai svarbu nelikti vieniems ir pasikalbėti su patikimu artimuoju ar pasitarti su psichologu”, – sako Paramos vaikams centre veikiančios „Tėvų linijos“ vadovė, psichologė Jūratė Baltuškienė. 

Ypatingai tai aktualu, neslūgstant COVID-19 sukeltai pandemijai, kuri turi stiprią neigiamą įtaką šeimų, auginančių vaikus, emocinei savijautai. Profesionalūs „Tėvų linijos“ psichologai yra pasirengę tėvams, įtėviams, globėjams padėti įveikti įvairius psichologinius sunkumus, kurie kyla šeimose dėl karantino apribojimų, nerimo dėl sveikatos ar finansinių įsipareigojimų. 

„Kai neaišku, ką daryti, tiek kasdienėje situacijoje, tiek susidūrus su rimtais sunkumais, svarbu žinoti, kad profesionalūs psichologai ir jų pagalba yra pasiekiama visiems Lietuvos tėvams. Mat „Tėvų linijos“ psichologai pataria ir konsultuoja nemokamai telefonu. Išsisaugokite kontaktuose „Tėvų linijos“ numerį 8 800 900 12 ir skambinkite pasitarti tiek kartų, kiek reikia”, – rekomenduoja J.Baltuškienė. 

Nei skambučių skaičius, nei jų trukmė „Tėvų linijoje“ neribojama, o pokalbiai – anoniminiai. Pasikalbėti su psichologu galima dar tą pačią dieną pirmadieniais–penktadieniais 9–13 val. ir 17–21 val. 

Nemokamai pasitarti galima visais klausimais, susijusiais su vaikų ir šeimos psichologiniais sunkumais, rūpesčiais, tarpusavio santykiais, savijauta ir pan. Tuomet, kai tėvams ar vaikams sukyla stiprios emocijos ir sunku susivaldyti arba reikia palaikymo, norisi išsikalbėti, pasidalinti rūpesčiais. Taip pat jeigu kyla klausimų, kaip derėtų pasielgti konkrečioje situacijoje. 

„Tėvų linija“ – Paramos vaikams centro įgyvendinamas projektas, finansuojamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis.

Daugiau informacijos – www.tevulinija.lt 

– – – 

Apie Paramos vaikams centrą

Tai nevyriausybinė organizacija, nuo 1995 m. teikianti psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą šeimoms ir vaikams, išgyvenantiems psichologinius sunkumus. Vykdomos programos: „Big Brothers Big Sisters“, „Antras žingsnis“, „Vaikystė be smurto“, „Pozityvi tėvystė“, „Tėvų linija“.

10 ŽINGSNIŲ ĮVEDANT SVEIKATAI PALANKŲ MENIU DARŽELIUOSE

Straipsnis

2018-03-19

Kaunas

10 žingsnių įvedant sveikatai palankų meniu Darželiuose

 

Jei vaikai iki šiol nuolat valgė dešreles, cepelinus su riebiais padažais, mielinius blynus, mažai daržovių, užkandžiavo sausainiais, baronkomis ir pan., gėrė saldžius gėrimus, nesitikėkite, kad ankstesnį meniu pakeitus į sveikesnį vaikai jau iškart kitą dieną valgys. Dažnai iš darželio personalo ar tėvelių pasigirsta, kad vaikai nevalgo daržovių, troškintos žuvies, košės ir kito sveikatai palankaus maisto. Ką reikia žinoti, kad vaikai pamėgtų sveikatai palankų maistą? Ką daryti, kad pokyčiai būtų sėkmingi? Atsako vaikų maitinimo revoliucijos Lietuvoje iniciatorė, maisto technologė, mitybos specialistė ir dviejų ikimokyklinio amžiaus vaikų mama Raminta Bogušienė.

  1. Stipri bendruomenė – raktas į sveikatai palankų maitinimą

Sveikatai palankaus vaikų maitinimo pokyčiai sėkmingai vyksta tik stipriose bendruomenėse, kur direktorė, dietistė, virėjos dirba išvien, kur tėveliai supažindinti su vaikų maitinimu ir namuose matomos pastangos, kad vaikai valgytų sveikiau: į darželį kasdieniniams užkandžiams neįdedama sausainių, saldainių ar kitų menkaverčių užkandukų. Pokyčiai akivaizdesni, kai suaugę, kurie supa vaikus, prisiima atsakomybę už vaikų maitinimą ir sudaro jam tinkamas sąlygas, nes vaikai dar neturi pakankamai žinių ir sąmoningumo, kokią įtaką maistas daro jų sveikatai.

  1. Mitybos žinių vienodumas namuose ir ugdymo įstaigoje

Suaugę, kurie supa vaikus (tėveliai, personalas, virėjos, vadovybė), turi būti supažindinti su vaikų maitinimo aprašu Lietuvoje, rekomenduojamomis maistinėmis normomis kasdieninėje vaikų mityboje. Visi kompleksiškai turi žinoti draudžiamus maisto produktus ir maisto priedus kasdieninėje vaikų mityboje, rekomenduojamus maisto produktus, mitybos pagrindines taisykles, valgymo dažnumus, porcijų dydžius ir jų subalansuotumą. Turi būti siekiama mitybos žinių ir požiūrio vienodumo namuose ir ugdymo įstaigoje. Nieko nepasieksime, jei grįžusiam iš darželio vaikui tėtis sako: „jei čipsus ar saldainius parduoda parduotuvėje, vadinasi, sveika“.

  1. Vaikų maitinimo tolygumai namuose ir ugdymo įstaigoje

Jei vaikai savaitgalį valgys greito maisto restoranuose ar nuolat skanaus saldainius, tortus, dešreles, fri bulvytes, sūrelius, bulvių traškučius, tai jiems pusrytinė pirmadienio košė nebus nei skani, nei patraukli, nei jos valgys. Tėveliams, personalui turi būti vedami teoriniai mokymai, grupių rūbinėse iškabinti plakatai: sveikatai palankaus maisto pasirinkimo piramidės, draudžiamų ir rekomenduojamų produktų vaikams pavyzdžiai, 10 sveikos mitybos taisyklių ir pan. Taip pat tėveliams būtų puiki pagalba, jei darželis pasidalintų sveikatai palankesnių patiekalų receptais, kuriuos tėveliai gamintų vaikams ir namuose.

  1. Virėjos turi gaminti su meile ir gera nuotaika

Virėjai, dietistai turi būti dalyvavę kvalifikacijos kėlimo praktiniuose ir teoriniuose mokymuose, kuriuose gaunama ne tik  žinių, motyvacijos pokyčiams, bet ir praktiškai išbandoma, kaip gaminti sveikai. Virėjos turi būti nusiteikusios optimistiškai, nes nuo jų meilės tam, ką daro, priklauso rezultatas – patiekalo skonis, o mažųjų neapgausime – per maistą perduodamą energiją pajaus tikrai. Būtų džiugu, jei kiekviena virėja suprastų, kad jos kuriamas maistas tarsi vaistas vaikui ir per tą maistą gali išsaugoti šimtų vaikų sveikatą. Kodėl viena virėja gali pagal tą patį receptą pagaminti skaniai, estetiškai, o kitai nepavyksta? Tai žmogiškasis faktorius – viskas priklauso nuo virėjos emocinės būsenos ir nusiteikimo.

  1. Pasiūlykite pakankamai daug kartų paragauti naujo patiekalo

Pasiūlykime, padrąsinkime vaikus paragauti, tik neliepkime suvalgyti ir ypač visko, kas yra lėkštėje, nesugadinkime jų įgimto alkio ir saikingumo jausmo. Nebijokime, kad vaikai vieną ar kitą valgymą nesuvalgys to, kas buvo įdėta lėkštėje. Supraskime, kad šiais laikais nėra maisto trūkumo, o yra menkaverčio maisto perteklius. Todėl rūpinkimės, kad kiekvieno valgymo metu ant vaiko stalo būtų geriau mažiau, bet kokybiškesnio maisto porcija. Jokiu būdu negalima sakyti: „suvalgykite vaikučiai košę, o paskui duosime desertą“,  – tai emocinių valgymo problemų skatinimas. Jei nevalgo košės geriau sakyti: „vadinasi, esi pakankamai sotus“. Nebijokime, kad vaikas liks alkanas, bijokime, kad bus sotus menkaverčiu maistu. Vaikus būtina supažindinti su sveikatos šaltiniais, vaikai turi pažinti daržoves, grūdines kultūras ir t.t. Vaikai turi žinoti, kokius produktus valgyti kasdien, turi būti supažindinti su maisto keliu ant jų stalo ir suprasti, kad daržovės auga ne prekybos centre. Svarbu, surengti jiems ir jų tėveliams degustacijas ir diskusijas, kurių metu ne tik susipažįstama su naujais skoniais, bet formuojama valgymo kultūra: skatinama šeimose valgyti prie serviruoto stalo, bendrauti visiems kartu be televizoriaus, telefonų, kompiuterių, visas dėmesys į maistą ir artimuosius. Būkite kantrūs ir žinokite, kad tik jūs sprendžiate, ką vaikas turi valgyti.

  1. Tėveliai, auklėtojos turi būti pavyzdys vaikams

Jei atnešus į grupę maistą, vaikai prie staliukų valgo sriubą, o auklėtojos tortą, nėra sveikintina. Jei suaugusieji, kurie supa vaikus, nevalgo sveiko maisto, neskiria jam pirmenybės, tai nesitikėkime stebuklų iš vaikų. Tikrai ne kartą susidūrėme, kad atnešus pusrytinę košę auklėtojos su nusivylimu pasitinka, kad ir vėl ta košė ir bus neskanu. Dėl to ir vaikai girdėdami tokį skeptiškumą gali atsisakyti valgyti. Labai svarbi stipri darželio vadovo motyvacija ir visos komandos vedimas sveikatai palankios mitybos pokyčių link. Ne tik vadovas, bet kiekvienas bendruomenės narys turi suprasti, kad tokie pokyčiai daromi tam, kad išsaugotume mūsų jaunosios kartos sveikatą, kad vaikai augtų sveiki ir laimingi. Tokie žingsniai prisidės ir prie personalo sveikatos pagerinimo, nes tą patį maistą valgo ir jie.

  1. Bendruomenės stipri motyvacija – sveikas ir laimingas vaikas

Bendruomenė turi būti nusiteikusi optimistiškai, be skepticizmo ir išankstinio nusistatymo judėti žingsnis po žingsnio sveikatai palankaus maitinimo link. Motyvacija ir bendruomenės narių vieni kitų palaikymas būtinas. Labai skaudu, kai virėjos stengiasi iš paskutiniųjų pagaminti skaniai ir sveikai, o vaikai atsisako valgyti, pats personalas sako neskanu. Tada net pasigirsta virėjų klausimas: kam mes gaminame vaikams ar auklėtojoms? Į pokyčius reikia eiti ne su baime, kad vaikai nevalgys, nepavyks pagaminti, ar personalas atmes, tėvai liks nepatenkinti, o su optimizmu motyvuojant save pamažu judėti į priekį. Svarbu nepamiršti, kad šiais laikais vaikai serga nuo maisto pertekliaus ir menkaverčio maisto, o ne nuo maisto stygiaus. Dėl to nesuvalgius vieną kartą brokolio, reikia nebijoti vaikams pasiūlyti kitąkart, būtina pasiūlyti pakankamai daug kartų, kol jie paragaus, vėliau įpras ir paskui valgys. Bendruomenė turi atsiminti, kad šiandien renkantis ugdymo įstaigą daugelio tėvelių prioritetu tampa įstaigos rūpinimasis vaikų maitinimu, jų sveikatos tausojimu. Tos įstaigos, kurios maitins vaikui sveikiau, sieks jų sveikatai palankaus fizinio aktyvumo, emocinio balanso bus geriausios ugdymo įstaigos Lietuvoje, nes čia augs sveikas ir laimingas žmogus, pasirengęs siekti savo gyvenimo tikslų – būti gydytoju, ekonomistu, bankininku ar kitu specialistu pagal savo pašaukimą.

  1. Sveikatai palankesnių patiekalų integracija – individualaus meniu sukūrimas Jūsų darželiui

Pereinant prie sveikatai palankaus meniu, reikėtų eiti etapais, o ne drastinėmis priemonėmis, nes pokyčiai bus atmesti visos bendruomenės. Rekomenduojame, pirmiausia, meniu atsisakyti saldžių gėrimų, perdirbtos mėsos, batonų, sumažinti miltinių ir bulvinių patiekalų, riebių padažų, o vietoj to įvedinėti vandenį, nesaldintą arbatą, kompotus su uogomis ir vaisiais, gaminti šviežią mėsą ir žuvį tausojančiu būdu (troškinta, kepta konvekcinėje ir pan.), įvesti daugiau daržovių, vaisių ir uogų. Išbandyti naujus patiekalus, degustuoti visai bendruomenei ir parengti individualizuotą meniu, labiausiai tinkantį Jūsų ugdymo įstaigai. Vieno valgiaraščio visai Lietuvai negali ir neturi būti, priešingai, kiekviena įstaiga turi sau pritaikyti. Jei sudėtinga tai padaryti, „Sveikatai palankus“ komanda gali konsultuoti, išklausę Jūsų įstaigos poreikius, sudaryti individualų meniu.

  1. Žinokite, kad patenkintų pokyčiais 100 proc. nebūna

Reikia suprasti, kad pokyčiai ir ypač mitybos niekada nebūna lengvi: visiems skoniams, įpročiams įtikti labai sudėtinga. Natūralu, kad 100 proc. patenkintų nauju vaikų maitinimu nebus, to ir nereiktų tikėtis. Mitybos teorijų ir pozicijų yra įvairiausių, vieni linkę į vienus kraštutinumus, kiti į kitus: vieni nori, kad vaikai valgytų dešreles, gertų saldžias arbatas, kad tik vaikai būtų sotūs, kiti nori, kad valgytų veganiškai, be pieno, be glitimo ir dar be kažko, o „Sveikatai palankus“ rekomenduoja sveikatai palankų maitinimą ne individualizuotą kiekvienam vaikui atskirai, o bendruomenei, kuris yra subalansuotas, sudarytas remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis.

  1. Maisto atliekos buvo ir maitinant įprastai

Atsiminkite, kad maistas nėra nusiraminimo priemonė, žaislas, papirkimo įrankis, atpildas ar auklėjimo būdas. Atsipalaiduokite, net jei vaikai nedrįsta paragauti ko nors naujo. Tai normalus ir laikinas reiškinys, jei neduodami sveikatai nepalankūs maisto pakaitalai. Geriau šiek tiek alkanas vaikas nei sotus nuo žalingo valgio. Nepamirškime, kad buvo ir bus maisto atliekų. Bus tokių dienų, kai vaikai valgys mažiau, kitąkart, žiūrėk, jau pamils brokolių sriubą, o po savaitės jos atsisakys. Mityba – kintamas ir procesinis dalykas, kuris keičiasi priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko vidinės būsenos ir nuojautos, kokio maisto jam dabar norisi.

 

Veiksmingos tik kompleksinės priemonės, laipsniškas sveikatai palankaus valgiaraščio įvedimas ir valgymo kultūros formavimas namuose ir ugdymo įstaigose.

 

VšĮ „Sveikatai palankus“ komandoje – dietistai, maisto technologai, dietologai, mitybos specialistai gali padėti ne tik sudaryti Jūsų ugdymo įstaigai individualizuotą, pritaikytą meniu, bet gali konsultuoti vaikų maitinimo klausimais bei atvykti į ugdymo įstaigą teoriniams ir praktiniams visos bendruomenės mokymams. Mūsų sukurtame „Sveikatai palankus“ įstaigų tinkle jau daugiau nei 300 įstaigų sutiko vaikus maitinti sveikatai palankiau.

Pagrindinis ne pelno siekiančios organizacijos VšĮ „Sveikatai palankus“ tikslas – ugdyti visuomenės sveikatai palankios mitybos raštingumą, didinant jos sąmoningumą, kad vartotojai rinktųsi sveikatai palankius maisto produktus, inicijuoti, kad sveikatai palankus maistas atsirastų prekybos centruose, viešojo maitinimo sektoriuje, ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus ugdymo įstaigose.

Parengė: Sveikatai palankaus maisto technologė, ekologiškų maisto produktų sertifikavimo ekspertė, mitybos specialistė ir VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė Raminta Bogušienė, 864517472, raminta.bogusiene@sveikataipalankus.lt