admin

1 2 3 16

„KURIU KARŪNĄ…“

Panevėžio lopšelio-darželio vaikučiai birželio paskutinę savaitę dalyvavo dvejuose projektuose: Klaipėdos lopšelio-darželio ,,Linelis“ respublikiniame projekte ,,Joninių vainikas“, siekdami  puoselėti Joninių (Rasos) šventės tradicijas, papročius. Pažinę lauko pievų, sodų augalų grožį, jie sužinojo, kad Joninių (Rasos) šventės ištakos siejamos su mistine šio reiškinio prasme, kurią suteikė mūsų protėviai. Vaikai džiaugėsi žaluma, ryškiais, spalvingais, įvairiaspalviais žiedais. Auklėtojos skatino išradingumą, originalumą, ieškant meniškų sprendimo būdų, pinant vainikus, juos komponuojant erdvėse. Vaikai buvo aktyvūs ir pasiekė bendro tikslo, teigiamų emocijų, o svarbiausia -vainikai vaikams labai patiko!

Vilniaus raj. Riešės vaikų darželio Respublikinio ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus kūrybiniame – meniniame projekte Kuriu karūną Mindaugui”. Liepos 6-ąją minėsime Lietuvos 767 –ąjį gimtadienį, Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Todėl siūlome šią dieną minėti pasitelkiant aiškius, žaismingus ir vaikų mėgstamus simbolius: pasipuošime Karaliaus Mindaugo bei kitų Lietuvos kunigaikščių ir didikų karūnomis. Karūna – svarbiausias karalystės ir tos šalies karaliaus valdžios simbolis, puošnus galvos papuošimas, kartais dar vadinamas karališkuoju vainiku, skrybėle ar tiesiog karaliaus kepure. Nuo seniausių laikų karūna laikoma ne tik karaliaus didybės ir galybės simboliu, bet ir valstybės simboliu. Karūnų blizgesys ir karališkoji didybė viliojo pasaulio galinguosius, ir jie dėl jos nuolat varžydavosi ir grumdavosi. Dėl karūnų garbės kildavo karai, buvo daug nelaimių ir negandų. Jos buvo vagiamos ir slepiamos, buvo gerbiamos ir niekinamos, bet ir saugojamos, perduodamos iš kartos į kartą. Vaikai su pasididžiavimu kūrė savąją karūną, kuria pasipuoš liepos 6- ąją dieną.

Priešmokyklinio ugdymo pedagogė Zita Satkauskienė

Panevėžio lopšelyje-darželyje vyko seminaras: „Fizinio aktyvumo skatinimas netradiciniais būdais“

Pagaliau sulaukėme karantino pabaigos. Tik jam pasibaigus, birželio 17 d. Panevėžio lopšelio-darželio „Sigutė“ lauko erdvėse vyko ilgalaikės programos „Vaikų ugdymo galimybės, pasitelkiant dar neatrastus būdus ir metodus“ I modulis – seminaras „Fizinio aktyvumo skatinimas netradiciniais būdais“. Tai-kitoks, kai kuriems nežinomų fizinio aktyvinimo skatinimo netradiciniais ugdymo metodais seminaras.

 

Į seminarą buvo pakviesti socialiniai partneriai, Panevėžio miesto lopšelių – darželių pedagogai iš Sigutės, Žibutės, Rūtos, Kastyčio Ramanausko lopšelių darželių. Susirinko 35 dalyviai. Po įstaigos direktorės įžanginio žodžio pereita prie  pranešimo skaitymo. Jį glaustai pateikė  ir praktines veiklas vedė lektorė Birutė Kaminskienė, Panevėžio kolegijos Biomedicinos fakulteto kineziterapijos srities dėstytoja, Šviesos centro specialioji mokytoja-metodininkė, Sveikatos akademijos konsultantė.

Ką reiškia aktyviai, bet netradiciškai?  Tai – kitaip, su kitomis priemonėmis, gamtinėmis medžiagomis, bet veikliai, energingai. Kiek emocinio džiaugsmo ! Pagaliau – kuo mažiau klausyti (nes ne visada ir ne viską supranti), o galimybė pačiam atlikti (patiriant, suvokiant).

Vedant veiklą  su 5-6 metų ugdytiniais ( auklėtoja Edita Brazauskienė): „Siužetinių – žaidybinių situacijų atlikimas, ugdant pusiausvyrą, koordinaciją “, buvo sudaryta galimybė vaikams įgyti naujų judėjimo įgūdžių, tikslingų judesių įsisąvinimo būdų, sieti mąstymą su veikla, pasitikėti savo pastangomis, jaustis reikalingu, plačiau suvokti  ir pritaikyti  judesį kasdienybėje.

Judesio ugdymo diagnostika sėkmingai naudoja žaidimo metodą. Niekas nenuneigs,kad

žaidimas yra rimta veikla, sudaranti sąlygas vystytis motorikai,  mokytis judesių ugdant įgūdžius, reikalingus pažinti aplinkai. Tai – raktas į motyvaciją, kuri atidaro duris į teisingo judesio išmokimą. Vienas metodų, skatinantis norą judėti! Judesys – universaliausia kalba, kuria  žmonės suvokia vieni kitus jausmais ir emocijomis. Tai ir praktinis pagrindas, leidžiantis įgyti socialinių įgūdžių. Panaudotos beveik visos judriųjų žaidimų (rungčių) rūšys: individualios, porose, grupinės,  masinės, siužetinės su teatro elementais .

Todėl, vedant veiklą su 3 – 7metų vaikais (auklėtoja Danguolė Povilaitienė) : „ Specifinių linksmųjų estafečių taikymas, skatinant vaikų fizinį aktyvumą “,   garsingų emocijų, vaikiško krykštavimo, sportinio „užsidegimo“ netrūko. Čia buvo siejamas ugdymas su gyvenimo patirtimi. Buvo sudarytos sąlygos vaikui modeliuoti, spręsti realias gyvenimiškas situacijas, vykstančias kasdieninėje veikloje . Tam buvo naudojamos primytyvios , specifinės priemonės, kurios palengvina ugdymo turinio supratimą ir įsisąvinimą. Ilgainiui, tai tampa  vaiko gyvenimo dalimi, o ne atsitiktiniu komponentu. Įvairovė tokių  apgalvotai paruoštų estafečių , kurios ugdo biosocialines funkcijas (orientacija laike, savarankiškas savęs apsitarnavimas ir kt.), gerina judesio valdymo mechanizmą (judesio pradžia, tęstinumas, judesio pabaiga – rezultatas), formuoja motorinius įgūdžius. Sumanus jų pritaikymas , kur laikomasi sutartų taisyklių, kur priemonės kelia emocinį pasitenkinimą, kur vertinimas skatina poslinkį link aukštesnės ugdymo ( si ) motyvacijos.

Judėjimas  visiems  teikia pilnatvės džiaugsmą.  O ypač 6-7 metų vaikams (auklėtoja Zita Satkauskienė). Tai išryškėjo veikloje : „ Tikslingas fizinių savybių ugdymas muzikos pagalba “. Veikdami tikslingai, gebėjimą dalyvauti judrioje veikloje su kitais, žaisti komandoje siekiant bendro tikslo, vaikai ugdosi savireguliaciją (mokosi tvardytis, laikytis taisyklių, susitarimų, tvarkos). Kryptingai parinkta muzika patenkina norą judėti! Svarbu – ne ko mokyti, o kaip. Taip  formuojasi gebėjimas  tikslingai  atlikti konkrečią judėjimo užduotį, gerinamos, stiprinamos fizinės savybės (ištvermė, greitumas, jėga, lankstumas, vikrumas, pusiausvyra, koordinacija ir kt.). Muzikos pagalba išbandomi kuo įvairiausi judesiai, juos galima sureguliuoti ar netgi kai kuriuos panaikinti, atrandamos naujos, netikėtos judėjimo galimybės, lavėja kūrybiškumas ir vaizduotė,  vaikas daugiau atsiskleidžia,  ugdomos visos fizinės galios, viso organizmo raumenyno stiprinimas, gerinama eisena, laikysena. Naudojamos  įvairios priemonės : tiek primityvios , kasdieninėje veikloje naudojamos (skėčiai, kėdės, celofanai , buitiniai daiktai), tiek specialiosios (kamuoliai, gimnastikos lankai, kėgliai) . Jų dėka fizinis ugdymas vaikui tampa dar naudingesnis. Produktyviai parinktas aplinkos poveikis tai – lyg  trečiasis pedagogas. skatinantis ugdymo proceso modernėjimą.

Netradicinis ugdymas yra lygiavertė Švietimo sistemos dalis tradiciniam ugdymui, kuris grindžiamas savita pedagogine sistema. Metodų įvairovė sužadina vaikų susidomėjimą, neleidžia nuobodžiauti, sprendžiamos problemos ir kt. Kaip bevyktų ugdymas, niekada nėra vienintelio metodo, kuris tiktų visiems ir visada.

            Pedagogo užduotis yra įsiklausyti, išgirsti, suprasti kaip vaikas naudojasi ugdymo situacijomis. Negalvoti apie kliūtis, bet  įžiūrėti galimybes ir atkakliai siekti tikslo tai rodant savo pavyzdžiu.

Darbas grupelėmis, tikslingos pertraukėlės, aptarimas, refleksija ir seminaras prabėgo kaip valanda.

Dalyvavusieji nekantriai lauks II modulio, kai vėl galėsime pažinti dar kitus neatrastus būdus ir metodus vaikų ugdymui.

Berutė Laureckienė, Panevėžio lopšelio-darželio „Sigutė“ direktorė

Birutė Kaminskienė, lektorė

Forografavo Lina Zubkienė, Panevėžio lopšelio-darželio „Sigutė“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Aktyvi mokykla

GERBIAMIEJI,

Informuojame, kad 2020 m. birželio 10 d. Nacionalinio sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo ir aktyvių mokyklų veiklos koordinavimo komisija (toliau–Komisija) įvertino Jūsų Fizinio aktyvumo skatinimo veiklos planą ir priėmė sprendimą pripažinti Jūsų mokyklą aktyvia mokykla.

Posėdžio metu patvirtintintą aktyvių mokyklų sąrašą bus galima rasti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainės aktualijose www.smlpc.lt.

Pažymėjimą, patvirtinantį Komisijos sprendimą ir fizinio aktyvumo skatinimo veiklos vertinimo ataskaitą, išsiųsime paštu liepos mėnesio pirmą savaitę.

Su šiuo laišku siunčiame aktyvios mokyklos logotipą „Aktyvi mokykla“, kuris pabrėš Jūsų aktyvios mokyklos statusą.

Vadovaujantis Mokyklų pripažinimo sveikatą stiprinančiomis mokyklomis ir aktyviomis mokyklomis tvarkos aprašo 25.2 punktu, siūlome logotipą patalpinti savo interneto svetainėje ir po juo talpinti savo mokyklos fizinio aktyvumo skatinimo veiklas.

Pagarbiai

Nijolė Paulauskienė

Vaikų sveikatos stiprinimo skyrius

visuomenės sveikatos specialistė,

Nacionalinio sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo ir

aktyvių mokyklų veiklos koordinavimo komisijos sekretorė

Tel. (8~5) 247 7347

El. paštas: nijole.paulauskiene@smlpc.lt

SUGRĮŽTUVIŲ AKCIJA „PASIILGAU SIGUTĖS“

Po ilgo karantino šią savaitę į grupes jau susirinko didelė dalis ilgai lauktų vaikų. Jie pasiilgo savo auklėtojų ir draugų, o mes pasiilgome vaikų.

Darželio bendruomenė kviesdama  vaikus sugrįžti į grupes suorganizavo akciją „Pasiilgau Sigutės!“

„Spalvota vaikystės diena“

Birželio 1-oji – tarptautinė vaikų gynimo diena bei kalendorinės vasaros pradžia. Ši diena – tai priminimas visuomenei apie būtinybę saugoti ir gerbti vaikų teises.

Juk vaikai – tai ne maži žmonės, o dideli pasaulio stebuklai…Jie turi teisę žaisti, mokytis, klysti, sakyti tai, ką galvoja, mylėti ir būti mylimais.

Šįsyk vaikystės dieną šventėme nuotaikingai ir spalvingai. Kūrybingos pedagogės pagal pasirinktą spalvą sugalvojo grupės vaikams linksmybių, įdomių atrakcijų tiek grupėje, tiek lauke. Vaikai žaidė balionais, pūtė muilo burbulus, lenktyniavo draugiškose estafetėse bei vaišinosi skanėstais t. y. arbūzu, kukurūzais, žele, javainių batonėliais, sausainiais, užgerdami sultimis.

Vaikystės dieną pedagogai labai stengėsi pradžiuginti mažas vaikų širdeles bei parodyti jiems išskirtinį dėmesį. Juk vaikai tai gyvenimo gėlės, kurios auga taip, kaip jas prižiūri!

Trumpalaikio projekto „Trisdešimt metelių laisvoje Lietuvėlėje“ akimirkos

 

Nešiokis Lietuvą.

Mokyk vaikus Lietuvos,

Padainuok jiems apie Lietuvą.

Ir ji atgims, ji gyvuos, žydės kaip nemirtinga mūsų meilės gėlė.

(V. Landsbergis)

Tauta, Tėvynė, šalis, gimtinė, tėviškė…tai žodžiai suplaukiantys į vieną bendrą žodį -LIETUVA.

Lopšelio-darželio bendruomenė (pedagogai, tėvai, ugdytiniai) vasario-kovo mėnesius paskyrė Lietuvai, jos kalbai, papročiams, tradicijoms.

Projektas „30 metelių laisvoje Lietuvėlėje“ subūrė visą bendruomenę susitelkti vardan tėvynės Lietuvos, įprasminti lietuvių kalbos grožį eilėse, dainose, kūrybiniuose darbuose ir išugdė vaikų bei suaugusiųjų tautiškumo, pilietiškumo, patriotiškumo įgūdžius.

Kelis mėnesius vykusios projektinės veiklos, bendruomeniniai renginiai – Lietuvos valstybės ir nepriklausomybės atkūrimo dienų minėjimai, meninio skaitymo konkursas „Mūsų žodeliai -Tau Lietuvėle!“, tradicinė Užgavėnių šventė ir Kaziuko mugės šurmulys, susietas tautinėmis tradicijomis, liaudies  papročiais bei Lietuvos simbolikos akcentais, tarpdarželinė – l/d „Sigutės“ ir Kastyčio Ramanausko priešmokyklinio amžiaus vaikų viktorina „Ką žinai apie Lietuvą?“sustiprino kiekvieno iš mūsų meilės tautai, tikėjimo, tolerancijos, laisvės ir nepriklausomybės jausmą, pagilino žinių akiratį.

„Tiktai mūsų meilėj – tu didžiulė,

Mūsų delnuose tu – nesudeginama.

Mūsų ilgesy – brangiausia pasaka.

Mūsų akyse tu – saulės kraštas.“  (ištrauka iš J. Degutytės eil. „Mažutė“)

 

Tekstą kūrė ir nuotraukas fotografavo direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Zubkienė

 

 

 

Nuotolinio ugdymo iššūkiai

Nuotolinio ugdymo iššūkiai

Pastarųjų mėnesių ugdomojo proceso pasikeitimai įtakojo pedagogų ir įstaigos bendruomenės darbą, įnešė daug naujų iššūkių mums visiems. Nerimavome kaip užtikrinsime vaikų kokybišką ugdymą, kokiais būdais ir priemonėmis gausime jų grįžtamąjį ryšį, kaip pavyks dirbti bendradarbiaujant su tėvais.

Pasitelkę informacines nuotolinio ugdymo platformas bei kompiuterinius programų įrankius vykdėme mokymą nuotoliniu būdu. Ikimokyklinio, priešmokyklinio, meninio ugdymo pedagogai bei pagalbos vaikui specialistai kas savaitę rengė užduočių paketus ir siuntė juos vaikams atlikti. Tėveliai karantino laikotarpiu tapo pagrindiniais savo vaikų mokytojais. Jie siuntė filmuotas ir fotografuotas vaikų veiklas, atliktas užduotis, eksperimentus.

Palengva prisitaikėme prie pasikeitimų ir apsipratome dirbti kitaip. Džiaugiamės pedagogų ir bendruomenės narių motyvuotų santykių su vaikais, jų tėveliais palaikymu bei geranorišku ir glaudžiu bendradarbiavimu karantino metu.

 

Tekstą kūrė       direktoriaus pavaduotoja ugdymui    Lina Zubkienė

 

1 2 3 16